Ketvirtadienis, Liepos 09, 2009

Mano vargelis



Va taip atrodo mano vasaros vargelis, taip buvo klojama ir užpilama betonu. Turiu pasakyti, kad kol neužpilta, tai taip gražu viskas, balta, gulėk ir žiūrėk:)

Pirmadienis, Liepos 06, 2009

Vanduo iš uolos

Tarkim, eini per dykumą. Dykuma nėra konkreti vieta, greičiau tai vieta, kur supranti keletą dalykų - pirma jauti kaip išsilaksto tave lydėję pažįstami, antra, nebesineši nieko papildomo. galvojat lengviau nuo to? Visiškai ne, neštumeisi ir toliau, bet tiesiog nebepavelki ir stengiesi sugalvoti, ką čia dar išmetus. Trečia, einant jauti, kad esi pavargęs kaip šuo. Kitaip sakant - viskas prieš tave - karšta, tuščia, vieniša ir nesimato aiškios perspektyvos. Ar Dievas vis dar geras?
Taip, 110 procentų Jis išlieka geras.
Tai geras Dievas tokiu metu turėtų padėt?
Turėtų, bet mano pastebėjimu, Jis tokiu metu ne gelbsti, o dar ką nors atima. Biblija sako
"Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs”.
Viena sesuo pasakojo, kad jai Viešpats atėmė ašaras. O man kuriam laikui atėmė gebėjimą rišliai viešai kalbėt. Niekada neturėjau tokios bėdos. Šiuo atveju, mane ištiko didelis nustebimas, matai žmones, žinai, kad reikia kalbėti, o iš burnos išeina tik "še...ve...ką...".
Na aš daryčiau kitaip - atimčiau iš turinčio ir atiduočiau neturinčiam, bet Jėzus daro savaip. Kai neturi - Jis dar ir atima. Ar Jis vis dar geras?
Be jokios abejonės. Esu dėkingas Jam, kad man nereikia remtis savo iškalba, savo žaliuojančiomis lankomis ir tyrais ežerais, o panoręs atsigerti turiu laukti, kol iš uolos ištrykš vanduo. Pasakysite, netiesa, taip nebūna, iš akmenų vanduo neteka. Teka, brangieji, teka, jei pakankamai ilgai lauki.
Kai sužinai tokius dalykus, tada ne taip jau svarbu, ar per dykumą eini ar per gražų miestą, o gal net per upę brendi - tavo širdis laukia, kada iš uolos ištrykš vanduo. To išmokti galima tik dykumoje. Žinai, Jis trenks į akmenį sausoje vietoje ir būsi pagirdytas, todėl kitas vanduo tavęs tiesiog nebedomina.
Kalbėjau šią savaitę su vienu pažįstamu, jis sako:"Žinai, aš manau, kad Lietuvos laukia didelis prabudimas, bus daug žmonių, kurie gręšis į Dievą". Žinoma, neturiu nieko prieš, tačiau dėl manęs to visuotinio prabudimo gali ir nebūti, nes ne dėl jo aš einu ir tikiu, o dėl to, kad mane pašaukė. eis daugiau - valio, žmonės neatsilieps į Jo kvietimą, tai ne tragedija. Tragedija jeigu eidamas pamesiu iš akių uolą. Mirti iš troškulio su kompanija nė kiek ne lengviau negu vienam.

Sekmadienis, Liepos 05, 2009

Dar viena Aline Barros giesmė

video

Dar viena Aline Barros giesmė. Bent man patinka. Baigiu priprasti prie portugalų kalbos skambėjimo:)

Penktadienis, Liepos 03, 2009

Apie stovėjimą

Jau kaip ir laikas pakeisti įrašą. Deja, nieko gero negaliu parašyti. Kaunuosi su statybininkais. Ot veislė, kiek susiduriu visi vieno plauko, tiesiog iš vieno lizdo. Viskas buvo gerai, kol stovėjau, tikslaiu buvau, kai dirbo ir dirbo taip, kaip pasakiau ir plius mano paruoštoj vietoj. Visos linksmybės prasidėjo, kai man reikėjo būti darbe ir išvažiavau. Atvažiuoju vieną vakarą, betonavimui jau išklotas polistirolis ar kaip jis ten. "O plėvelė?" "aik tu sau pamiršau".
Atvažiuoju vakar jau išlietas pusėj kambario betonas. "O plėvelė?" "padėjau", o kam taip giliai iškasei?" "lyginau" "o kodėl 3 cm, ne 5 cm betonas?" "Laikys".
Nu tokius dialogus būtų galima tęsti ir tęsti. tai va dabar ir nežinau, kas blogiau, ar kai statybininkas negalvoja ir daro, ar kai galvoja ir daro. Susidūriau su abiejų rūšių tipais, rezultatas panašus. Nu kaip vaikų darželyje - turi stovėti šalia ir stebėti, o tam aš morališkai nepasiruošęs, teks viską dirbti pačiam toliau.

Pirmadienis, Birželio 29, 2009

Blogas blogas pirmadienis

Ne veltui sakoma, kad pirmadieniai būna juodi. Man kaip tik toks pasitaikė šiandien. Pirmausia nutrūko pjūklo grandinė, tai pataisoma. Antra, su šlifavimo disku perėjau per pilštainus, sugis. Bet kad nulaužiau klėties raktą, tai jau virš visko.
Nu kodėl taip gyvenime - turi vieną vienintelį vieninteliausią, brakšt ir nulūžta. Aš jį saugojau, pametęs lakstydavau ieškodavau, jis buvo toks patikimas ir storas, o va ir nulūžo pačiu netinkamiausiu laiku. Pavedė mane.Tai čia dar ne tragedija, kad nulūžo, tragedija tame, kad spyna senoviška, įrankiai klėtyje, durys užrakintos, langų ten nėra, o klėties durys kauuuussssstytoooos 10 mm plieno skarda. Tai kaip aš ten dabar inteisiu? Žmonės mielieji, niekada nerakinkit klėčių pirmadieniais.